- buklumas
- 1 buklùmas sm. (2) K, bùklumas (1) → 1 buklus: Tie žyniai pasidarė pradžioje per savo buklumą ir gudrybą tarpininkais tarp dievų ir žmonių S.Dauk. Žemaičių vyskupai gerai numanė tą jėzavitų buklumą M.Valanč. Naujų bùklumų ir spąstų ieško DP343. Čia ižryško, prakeiktasis veline, buklùmas tavas DP625.
Dictionary of the Lithuanian Language.